Skausmo priežastys Būtina apibrėžti, ar skausmas ūmaus, ar lėtinio pobūdžio. Kai uždegimas tampa lėtinis, nuolat traumuojamoje bursoje, karvei gulint, kaupiasi eksudatas ir bursos apimtis pamažu didėja. Sergančios karvės daug guli, todėl gali atsirasti pragulų. Galinėse kojose šios makšties uždegimas diagnozuojamas dažniau. Kol ji nedidelė, žymių ligos požymių nėra. Tačiau yra keli dalykai, kurie gali išprovokuoti reumatines ligas: Paveldimumas.
Šių ligų priežastis būna netinkamai įrengta guoliavietė, atsitiktinė trauma, netinkama ir nereguliari nagų priežiūra, karvės organizmo fiziologinių savybių neatitinkantis, bet didelį primilžį garantuojantis šėrimas, kai racione didžiąją dalį sudaro daug energijos suteikiantys koncentratai, mažąją - stambiapluoštės ląstelienos pašarai, ilgai trunkąs padidėjęs didžiojo prieskrandžio rūgštingumas ir kitos priežastys.
Pavienės ir veikdamos kartu šios priežastys sukelia ligas, dėl kurių karvės apšlumba. Dažniau diagnozuojamos kojų ligos Riešo bursos uždegimas - dažna karvių kojų liga. Saitiniu būdu laikomoms karvėms šios bursos aseptinis uždegimas kyla dėl priekinės riešo srities nuolatinio traumavimo į kietas, grubiu, nelygiu paviršiumi grindis karvei gulant ir keliantis, dėl nuolatinio riešo spaudimo į ėdžias, esant trumpoms stovėjimo vietoms.
Pūlinis bursitas vystosi, kai patenka užkratas per riešo srities odos pažeidimus pragulas, nuospaudas ar per limfą ir kraują.
Dažniausi kelio skausmai
Esant ūmiam uždegimui, priekiniame riešo paviršiuje kelio girneles uzdegimas ribotas ir skausmingas tynis. Karvė šlubuoja tik ligos pradžioje. Negydoma liga tampa lėtine, bursoje susikaupia daug eksudato, todėl pavieniais, labai apleistais atvejais bursa nusmunka žemyn ir siekia čiurnos sąnario sritį.
Kartais bursoje veša fibrozinis audinys, ji kietėja, trukdo judėti, sukelia šlubavimą. Kai uždegimas pūlingas, šlubavimas būna ryškus, gulėdama karvė koją laiko ištiestą per riešo sąnarį, kurio priekiniame paviršiuje matyti išplitęs ir labai skausmingas tynis.
Diagnozavus šios bursos uždegimą, taikomas konservatyvus medikamentinis ar chirurginis rečiau gydymas.
„Šuolininko kelio sąnarys“ – girnelės nuosavojo raiščio uždegimas (tendinitas)
Kai uždegimas ūmus ir aseptinis, prognozė yra gera. Kai uždegimas pūlingas, o bursos sienelė savaime prakiurusi ir nekrozuotas didelis odos plotas, prognozė nepalanki. Pirštų sausgyslių makšties uždegimas. Uždegimas kyla sąnarių uždegimą ant piršto sausgyslių patempimo karvei paslydus, uždaro arba atviro srities sužalojimo, taip pat tąsos keliu nuo nagos - sergant pado opa, pūlingu pado gyvuonies uždegimu.
Galinėse kojose šios makšties uždegimas diagnozuojamas dažniau. Ligos požymiai: užpakalinėje pėdosplaštakos srityje virš nagučių atsiranda pailgas tynis. Ūmiais atvejais karvei skauda jį liečiant, ji šlubuoja. Kai prasideda pūlingas uždegimas, pasireiškia ir bendri sveikatos sutrikimai: pakyla kūno temperatūra iki oC, makšties srities tynis išplitęs ir labai skausmingas, karvė remiasi tik nagos priekiu, eidama velka koją.
Sergančios karvės daug guli, todėl gali atsirasti pragulų. Pūliai tirpdo negydomos karvės sausgyslės makšties sienelę, minkštuosius audinius, odą ir atsiveria fistulė, iš jos kanalo išsiskiria pūliai. Pažeidžiama ir pati sausgyslė, ji arba nekrozuoja ir nutrūksta, arba suauga su aplinkiniais audiniais, praranda tamprumą, todėl, sustabdžius pūliavimo procesą, karvė lieka šluba, o sritis gerokai sustorėjusi.
Dvigalvio šlaunies raumens distalinės bursos uždegimas. Ligos kelio girneles uzdegimas - galinės kojos kelio sąnario išorinė pusė. Suserga karvės, kurios yra priverstos gulėti ant kietų, nelygių ir nekreiktų grindų. Ūmaus aseptinio uždegimo metu šalia kelio girnelės ir išorinio šlaunikaulio krumplio išryškėja ovalus ar apvalus be ryškių ribų skausmingas tynis. Šlubavimas nežymus koją perkeliant.
Kai uždegimas tampa lėtinis, nuolat traumuojamoje bursoje, karvei gulint, kaupiasi eksudatas ir bursos apimtis pamažu didėja. Aplink bursą esantys audiniai sustandėja, srities apimtis ryškiai padidėja. Dėl pūlingo bursos uždegimo gali išplisti šios srities tinimas, susidaryti kišenės, karvė gali šlubuoti. Šiuo atveju dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas. Kulno bursos uždegimas. Kulno srities išorinėje pusėje yra nepastovi poodinė bursa.
Laikomų kelio girneles uzdegimas arba pririštų kelio girneles uzdegimas ant kietų, nekreiktų grindų karvių šioje vietoje neretai susiformuoja kietas ir nepaslankus tynis. Tokia odos ir poodinio jungiamojo audinio uždegiminė reakcija vadinama kulno celiulitu. Kai į uždegiminį procesą įtraukiama bursa, kulno celiulitas komplikuojasi ir susidaro kulno poodinis bursitas.
Šios bursos uždegimo priežastis - nuolatinis jos spaudimas, karvei gulint ant kietų nelygių ir nekreiktų grindų, esant trumpoms ir siauroms stovėjimo vietoms, dėl ilgo gulėjimo, sergant nagos gyvuonies uždegimu, kitų ligų, keliančių skausmą stovint, dėl atsitiktinio srities sužeidimo.
Uždegimui plintant, kulno sąnario išorinėje pusėje atsiranda minkštas arba kietas ir nepaslankus tynis.
Sritis gali sutinti labai greitai, o kartais vienos arba abiejų kojų tynis formuojasi palengva.
Tendinitas (sausgyslių uždegimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Vėliau tynis tampa skausmingas. Sunkiais ligos atvejais į uždegiminį procesą įtraukiamas kulno sąnarys. Tokiais atvejais ryškėja šlubavimas, pakyla kūno temperatūra, sumažėja pieno kiekis. Diagnozavus šios bursos uždegimą, taikomas konservatyvus arba chirurginis rečiau gydymas.
Nagų ligos Žemiausios kojos dalies - nagos, ligų, dėl kurių karvė šlubuoja, įvairovė yra didesnė ir jos diagnozuojamos dažniau - apie 80 proc.
Šios srities ligos vystosi pagal tam tikrą schemą, o nesuskubus gydyti sergančios karvės, kyla kelio girneles uzdegimas komplikacijos: baltosios linijos atsiskyrimas, pūlingas nagos sąnario uždegimas, giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgyslės nekrozė ir kitos. Aseptinis vietinis nagos gyvuonies uždegimas. Tai traumos sukeltas ribotas nagos pado gyvuonies uždegimas, kartais vadinamas pado nuospauda.
Ši liga dažniau kelio girneles uzdegimas galinių karvių kojų smailias, nuaugusias, plokščiapades ar susiaurėjusias nagas dėl pado ir užpenčių sumušimo, suspaudimo.
Ligą predisponuoja pernelyg didelis pado ir užpenčių rago nusitrynimas dėl stipraus abrazyvinio kelio girneles uzdegimas poveikio ar rutininio nagų karpymo metu, per daug suploninus pado ragą, po to karves genant toli į ganyklas ir atgal nelygiu keliu, padengtu skalda ar žvyru su akmenimis, karves laikant tvarte ant nelygių, išdaužytų cementinių grindų.
Dažniau nustatoma stambioms riebioms karvėms paskutiniuoju veršingumo periodu. Sergančios karvės daugiau guli, vaikšto atsargiai, nenatūraliai, trumpais žingsniais, šlubavimas nežymus. Išvalius padą ar vykdant rutininį nagų apdrožimą, jame galima matyti įvairaus dydžio ir įvairios spalvos dėmių - tai buvę ligos židiniai. Paprastai tose vietose aptinkamas dvigubas padas.
Silpnos traumos atveju karvė pasveiksta per kelias paras savaime.
Minkštųjų kelio audinių skausmo malšinimas
Kai trauma sunki, ji gali komplikuotis - kils pūlingas gyvuonies uždegimas. Reikia apkarpyti deformuotas sergančių karvių nagas, tai daroma ir siekiant jas apsaugoti nuo šios ligos. Karpant nagas, svarbu nesuploninti pado rago. Būtina šalinti ligos priežastis - tvarkyti bandotakius, mociono aikšteles, lyginti tvarto grindis.
Aseptinis išplitęs nagos gyvuonies uždegimas laminitas. Tai neinfekcinis nagos gyvuonies uždegimas dėl sutrikusios nagos sienelių gyvuonies kraujotakos. Jeigu karvė negydoma, gydoma pavėluotai arba netinkamai, liga apima didelį nagos priekinės bei šoninės dalių plotą ir sukelia negrįžtamo pobūdžio nagos pakitimus. Pažeidžiamos kelios nagos vienu metu. Liga paplitusi pieninio tipo karvių ir telyčių bandose. Jaunos karvės serga dažniau negu senos. Ligos priežasčių yra daug: įrodytas džersių veislės karvių paveldimumo veiksnys, taip pat sunkus veršiavimasis, šėrimo stresas padidėjęs pieno rūgšties kiekis didžiajame prieskrandyjekai pakeičiamas ką tik apsiveršiavusių pirmaveršių ir karvių racionas pradedamos gausiai šerti koncentratais, šviežiu ankštinių žolių šienukai apsiveršiavusios telyčios pervedamos į melžiamų karvių bandą, jas laikant palaidai arba, kai jos priverstos ilgai stovėti tvarte ir trūksta gulėjimo vietų.
Liga gali vystytis atskirai arba kaip kitų ligų - pūlingo metrito, mastito, ketozės komplikacija. Dažniau suserga stambios, sunkios karvės, kurių nagos mažos ar netaisyklingos formos.
Kelio sąnarį tiesiant ir lenkiant atliekama keletas sukamųjų judesių. Kelio sąnarys susideda iš atskirų, tačiau tarpusavyje vienas nuo kito priklausomų sąnarių — tibiofemoralinio ir patelofemoralinio. Tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio įsiterpia dvi smūgį sugeriančios pusmėnulinės kremzlės — meniskai. Vidinis medialinis meniskas yra mažesnis bei labiau fiksuotas nei išorinis lateralinis.
Dėl bet kurios iš šių priežasčių sutrinka karvės organizmo metaboliniai procesai, kraujyje pradeda cirkuliuoti bioaktyvios medžiagos, siaurinančios nagos gyvuonies kelio girneles uzdegimas skersmenį, pažeidžiama kapiliarų vidinė sienelė, galinėse kapiliarų dalyse formuojasi trombai. Sumažėja gyvuonies kraujotaka, sutrikdoma rago ląstelių gamyba. Naujai gaminamas ragas tampa silpnas, o nagos jautrios.
Sunkiais ligos atvejais pranyksta ryšys tarp gyvuonies ir nagos raginės kapsulės, apatinis pirštakaulis keičia kryptį rotuoja. Pirmieji ūmios eigos ligos požymiai: primilžio sumažėjimas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, aukšta kūno temperatūra, prakaitavimas, depresija. Karvė daug guli ištiesusi visas, ypač galines kojas, nenoriai ir sunkiai keliasi.
Kelio skausmas
Pakelta stovi nenatūraliai: nugara sulinkusi, dreba raumenys, galinės ir priekinės kojos pakištos po pilvu, galva nuleista, kartais remiasi riešu. Dėl nagų skausmo karvė šlubuoja, judesiai sukaustyti, vedama ieško minkšto grunto.
Šiuo periodu prasminga karvę gydyti, o svarbiausia gydymo priemonė yra kuo ankstesnis ligos priežasties šalinimas - būtina iš raciono išimti koncentratus, šerti geru varpinių kelio girneles uzdegimas šienu, normalizuoti didžiojo prieskrandžio pH, karvę laikyti minkštame bokse, mociono aikštelė turi būti minkšto grunto gerina nagos kraujo cirkuliaciją ir mažina gyvuonies edemąreikia nuleisti kraujo lšvirkšti vaistus.
Kitaip po kelių dienų pado ragas įgaus vaško spalvą, suminkštės ir liga taps lėtinė: nagos deformuosis, siaurės, ant raginės kapsulės atsiras rumbės, karvės eisena bus suvaržyta, ji remsis šonine nagos sienele, susidarys palankios sąlygos vystytis pado opai, pado rago perforacijai, baltosios linijos atsiskyrimui, kils pūlingo gyvuonies uždegimo pavojus.
Kai liga tampa lėtine, efektyvaus gydymo nėra, galima tik palengvinti karvės būklę. Nerekomenduojama pernelyg dažnai valyti ir karpyti pado rago, nes tuo veiksmu galima suploninti padą ir sudaryti sąlygas dažnam pado gyvuonies suspaudimui ir greitesnei pado perforacijai. Rekomenduojamos priemonės ligai išvengti: veršingas telyčias pamažu pratinti prie kietų rupaus, šiurkštaus betono grindų, prie konkretaus gardo ir poilsio vietos vienviečio gardo ; neviršyti 2 kg daugiausiai 3 kg koncentratų dozės vienam šėrimui, jų paros dozę stengtis paskirstyti per visą dieną maišant su kitais pašarais; prie įprasto šėrimo tipo koncentratais, kuris taikomas aukšto produktyvumo intensyviame pieno ūkyje, pereiti pamažu, per 6 savaites; užtikrinti tinkamą pašarų struktūrą, t.
Pado opa. Tai specifinė karvių liga - pado rago pažeidimas ties pado ir užpenčių riba.
Priekinis kelio skausmas
Liga prasideda pado gyvuonies pakraujavimu, vėliau šioje vietoje prarandamas pado ragas ir susiformuoja fistulė ir pado opa. Liga pasireiškia kaip lėtinis nekrozinis pado gyvuonies uždegimas, o prakiurus padui, susidaro kelio girneles uzdegimas sąlygos užkratui patekti į pado gyvuonį, todėl liga gali komplikuotis ir kils pūlingas pado gyvuonies uždegimas.
Ligos židinys būna galinės kojos išorinėje nagoje, kur padas pereina į užpenčius, arba rečiau priekinės kojos vidinėje nagoje, toje pat vietoje dažniau bulių. Juodmargių ir Holšteino fryzų veislės karvės šia liga serga dažniau.
Liga melžiamų karvių bandose sukelia apie 40 proc. Ligai pasireikšti įtaką daro didelis svoris, tenkantis galinės kojos išorinei nagai arba priekinės kojos vidinei nagai, nagų nekarpymas ir netaisyklingas nagų apkarpymas, nagos gyvuonies uždegimas, svarbus paveldimumo veiksnys.
Liga nuostolinga, nes turi didelės įtakos karvių nevaisingumui, dėl jos dalis karvių išbrokuojama. Ligos eiga lėtinė, požymiai dažniausiai išryškėja praėjus trim mėnesiams po apsiveršiavimo.
- Tačiau apsilankius Vaikų pediatrijos centre, Santariškėse, atrodo, kad sergančių vaikų — daugybė.
- Sunku sulenkti kelio sąnarį tupiant Menisko pažeidimų eiga: Traumos metu pacientas pajunta skausmą kelyje, gali pasigirsti pokštelėjimas sąnario viduje.
- Su skausmas meno sąnarių
- Šis negalavimas sukelia ne tik neigiamas emocijas, bet ir riboja jį kenčiančių asmenų judėjimo laisvę bei gyvenimo kokybę.
- Uždegimas peties sąnario priežastys ir gydymas
- Stiprus skausmas bendrą peties
- Kiekviena iš šių ligų turi ne vieną pavadinimą, todėl žmonės dažnai lieka sugluminti, nes nuėjus pas vieną specialistą pasakoma viena liga, nuėjus pas kitą specialistą dar kita liga.
- Ką daryti su sąnarių ligos
Karvėms gulint jokių požymių nesimato, jie pastebimi karvei stovint ir einant dėl nenatūralios kojos padėties. Kai liga pažeidžia galinės kojos išorinę nagą, karvė koją patraukia į šoną taip, kad svoris kristų ant vidinės nagos. Dažnai pasitaiko abiejų kojų išorinių nagų pažeidimai, bet nevienodo laipsnio.
Pakeltos karvės krato kojas, tarytum norėtų kažką nukratyti nuo jų, stovi išsižergusios, šlubuoja. Kai opa kyla priekinių kojų vidinėje nagoje, stovėdamos ir eidamos karvės kojas gali kryžiuoti. Pado opa sergančios karvės gydymas yra ilgas ir reikalauja kantrybės.
Svarbiausia sėkmingo gydymo sąlyga - tinkamas pažeistos ir sveikų nagų apkarpymas ir medinės kaladėlės pasagos klijavimas prie kaimyninės sveikosios nagos - taip nuimama apkrova nuo ligotos nagos.
Kai pado opa komplikuojasi ir kyla kita patologija, galima taikyti chirurginį gydymą. Dauguma pado opų niekada visai neužgyja, todėl karvės nuolat šlubuoja.