Žmonėms, sergantiems podagra, šlapimo rūgšties būna tiek daug, kad jos druskos nusėda sąnariuose, aplink sąnarius ir visur jungiamajame audinyje, sukeldamos uždegimą. Manau, svarbiausia yra priimti įvairiomis formomis besireiškiantį neigimą ir atsilaikyti pagundai sugrąžinti grupės dalyvį į nemalonią bei skaudžią realybę. Balvočiūtės dukra.
Almanio nuotr. Ūkininkės profilis. Padrąsinti vaistinių žolių arbatų gamintojos, provizorės Jadvygos Balvočiūtės lietuviai steigia ekologinius ūkius, atranda ir pažįsta vis naujus vaistinius augalus. Šios moters autoritetas ir nuopelnai Lietuvos vaistažolininkystei sunkiai išmatuojami.
Šį kartą pasakojame apie Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, ekologinį vaistažolių ūkį sukūrusią ir jame daugiau nei dvi dešimtis metų šeimininkaujančią Jadvygą Balvočiūtę.
Raktiniai žodžiai
Paskatinta senelės ir Viekšnių vaistinės vedėjo Juozo Aleksandravičiaus m. Šio pasirinkimo moteris niekada nesigailėjo, nes, kaip pati sako, tai veržėsi iš jos asmenybės gelmės. Baigusi studijas J. Balvočiūtė penkerius metus dirbo vaistinėje. Vėliau — Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, persikėlė gyventi į tėviškę, pradėjo ūkininkauti, taip pat dirbo Kamanų valstybinio rezervato botanike.
Ant Virvytės kranto įsikūrusiame žolininkės ūkyje šiandien auginami ir natūraliose augimvietėse renkami bei perdirbami vaistiniai, maistiniai ir aromatiniai augalai.
Ką Biblija sako apie psichines ligos | Biblijos teminė rodyklė
Vasaromis šiame ūkyje dirba 40, o kitu metu — aštuoniolika samdytų žmonių. Jos namų durys neužsidaro nuo norinčiųjų pasikonsultuoti sveikatos klausimais J. Balvočiūtė sudaro individualius vaistažolių mišinius pagal gydytojo receptą arba gydytojo nustatytą diagnozę.
Žolininkė dieną konsultuoja pas ją atvykstančiuosius patarimų ar vaistingų arbatų ruošinių, o vakare kuria gydomųjų arbatų receptūras.
Pasak vienos iš dviejų R. Balvočiūtės dukterų, dailininkės Rūtos Kučinskaitės, mama niekada neskaičiavo aplinkiniams skiriamų savo darbo valandų, todėl nuo intensyvios veiklos kartą yra taip nuvargusi, kad užmigo kalbėdamasi telefonu.
Ekologinio ūkio savininkas Mindaugas Vyskupaitis sako, kad šios žolininkės pastangomis Lietuvoje gaivinami senieji gydymo metodai, tęsiamos vaistažolininkystės tradicijos. Sertifikuotame 20 ha ekologiniame J. Balvočiūtės ūkyje auginama per rūšių augalų, dar apie jų renkama iš natūralių plotų. Taip kasmet į ūkį atkeliauja apie 25 tonos augalinės žaliavos: liepų ir beržų lapų, pumpurų ir pan. Maždaug pusšimtis augalų skirti migrenai, sklerozei, sąnarių ir kitoms ligoms gydyti. Viekšnių seniūnas Kornelijus Kryžius sako, kad į Viekšnių pirmosios vaistinės muziejų, kuriame žolininkė nuomojosi patalpas, iki šiol autobusais vyksta užsieniečių delegacijos.
Laisvai vokiškai bendraujanti mokslininkė kalbą randa ir su senais, ir su jaunais, vykdo edukacinę misiją: skaito paskaitas ekologinės vaistažolininkystės ir žolininkystės populiarinimo klausimais.
Įveskite el. pašto adresą
Kaskart išgirstame kažką naujo, naudingo. Nuo savo mokslinės veiklos pradžios J. Balvočiūtė yra paskelbusi apie 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių. Kartu su kitais bendraautoriais yra parašiusi šešias knygas, skirtas plačiajai visuomenei. Kaip vieną gražiausių savo veiklos laikotarpių J. Balvočiūtė prisimena — metus, kai dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe. Į darbą ir iš jo mopedu keliaudavusi žolininkė tuo metu turėdavo pakankamai laiko žoliauti pievose, ieškoti retų augalų tuo pat metu J.
Balvočiūtė dalyvavo VU Ekologijos instituto projekte, skirtame Lietuvos vietinės įvairovės išsaugojimui steigiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius. Balvočiūtės dukra.
Kontaktai Čaga, arba juodasis beržo grybas, — medicininių grybų karalius Čaga, vadinamasis juodasis beržo grybas Inonotus obliquusnuo seniausių laikų itin vertinamas dėl sveikatą stiprinančių savybių. Visų pirma, juoduoju beržo grybu buvo gydomi navikai. Iš jų apie rūšių yra naudojamos maistui, o rūšių, kaip žinoma, turi gydomųjų savybių. Būtent šios savybės mokslininkus labiausiai domina jau kelis šimtmečius. Žinomiausias medicininis grybas yra Penicillium notatum, iš kurio buvo gautas pirmasis antibiotikas penicilinas.
Dabar man tenka administracinis darbas, o žoleles renka kiti. Negaliu savo darbuotojų nuvilti. Skaičiuoti tepalu artrito peties bendrų nuomonių — man iššūkis. Geriau nei kas kitas gydomąsias augalų savybes išmananti J. Vienam gali kenkti, o kitą gelbėja. Juntu atsakomybę už savo sudarytus receptus, todėl paisau individualių žmogaus savybių.
Dažnas šiandien dėl aktyvaus gyvenimo tempo jaučia įtampą, nuovargį.
Patiriamos neigiamos emocijos veikia endokrininę organizmo sistemą, virškinimą, mąstymą. Į vis dar Lietuvoje nepakankamai išnaudojamą vaistažolių potencialą dėmesį atkreipianti provizorė apibūdina lietuvius kaip itin darbščius ir galinčius tiekti pasauliui labai gerą vaistažolių žaliavą. Klausimas, ką su jomis darysi, ką pateiksi vartotojams.
Įkūrus įmonę ir penkias darbo vietas, J. Balvočiūtės reikalai pajudėjo: netrukus šalia senojo Jadvygos tėvo namo išdygo medinis pastatas, kuriame ir įsikūrė žolių fabrikas. Nors didžioji dalis darbų iki šiol jame atliekama rankomis, pasirūpinta viskuo, ko reikia šiuolaikinei moderniai įmonei: įrengtos vaistažolių džiovyklos, mechaniniai maišytuvai, sumontuoti keltuvai.
Gydomosios šalavijų savybės
Ekologinio ūkio šeimininkė sako, kad čia veiklos užtenka visus metus: vasarą nenutrūkstamai renkama vaistinių augalų žaliava, o žiemą vyksta jos apdorojimas valomos ir džiovinamos augalų šaknysruošiami arbatų mišiniai. Į Švediją, Norvegiją, Daniją, Olandiją, Didžiąją Britanija ir kitas šalis iškeliaujančios ekologiškos žolininkės ūkio arbatos didžiausios paklausos sulaukia šaltuoju metų laiku. Antrus metus J.
Balvočiūtės ūkyje pardavimu besirūpinanti Lina Tomkevičienė neslepia — dalis darbuotojų į Jadvygos ūkį atkeliauja iš atokiausių apylinkių Mažeikių, Telšių, Akmenės. Ne tik sau, bet ir nemažam infraraudonuosius spindulius ašarų sąnarius darbo vietas sukūrusi išminčius iš sąnarių ligų aplinkinėse apylinkėse itin vertinama ir gerbiama.
Naujausios pastabos
Akmenės vicemeras Apolinaras Nicius juokauja, kad žmonės Jadvygą pažįsta ne mažiau nei legendinį šalies krepšininką Arvydą Sabonį, o Žolinčiaus akademijos nariai prideda, kad Jadvygos pastangomis Lietuvoje keičiasi požiūris į vaistažolių verslu užsiimančius žmones.
Pagriovių žolininkais ilgą laiką vadinti ir išjuokiami vaistažolių rinkėjai šiandien pelno visuomenės pagarbą ir pripažinimą. Žolinčiaus akademijos prezidentė D. Kunčienė svarsto, kad J. Balvočiūtė, kaip mokslininkė, galėjo pasirinkti kur kas patogesnę buitį, bet ji liko ištikima savo pašaukimui ir asketiškam gyvenimo būdui.
Jos žinių dėka šiandien daugeliui žmonių atsivėrė kitokio gyvenimo perspektyva.
Kas yra čaga, arba juodasis beržo grybas?
Ji leidžia esantiems šalia mokytis, užsidirbti, skatina kurti ekologinius ūkius, auginti vaistinguosius augalus. Išmatuoti jos nuopelnus Lietuvos žolininkystei itin sudėtinga. Pati J. Nors viena iš jos dukterų, gyvenanti šalia Jadvygos, prasitaria, kad jai artima tai, kuo užsiima mama. Tokių kaip ji — vienetai. Net ir norėdamas to nepakartosi. Perėmus iš jos žolininkystės verslą nebebūtų to, ką ji daro.
Tai unikalu, nes eina iš širdies. Balvočiūtė juokauja, kad vien tik kalbėti apie tai, kuo domisi, jai buvę nesmagu, tai ir nusprendė pabandyti tai įgyvendinti. Šiandien ji dėkoja likimui, kad savo gyvenimo kely sutiko žmonių, pritarusių išminčius iš sąnarių ligų veiklai, o ne užkirtusių kelią.
Kaip pavyzdį ji mini arbatoms būtinus raudonuosius dobilus, avižas ir pan. ES inovacijų diegimo programose dalyvaujanti ir praktikantus į savo ūkį priimanti ekologinio ūkio vadovė vadina šį verslą geriausia galimybe pasidalyti sukaupta patirtimi, o esminiu savo siekiu įvardija norą grąžinti vaistinius augalus ant kasdienio lietuvių stalo.
Vaistingųjų augalų įvairovę mato kiekvienas, užsukęs į ekologinį žolininkės ūkį.
Įspūdis toks, tarsi žolelių čia būtų visiems gyvenimo atvejams. Tik iš pirmo žvilgsnio tolimą kelią į Gyvolių kaimą suranda atklydėliai iš tolimiausių apylinkių. Balvočiūtę jie kreipiasi ieškodami pačios įvairiausios pagalbos: vieni rimtų ligų prispausti, kiti — ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo tikėdamiesi, treti — tradicinėmis gydymo priemonėmis nusivylę. Dažniausiai pagalbos ieškoma dėl sąnarių, plaučių ligų, įsisenėjusio kosulio, medžiagų apykaitos, kraujotakos sutrikimų.
Vaistininkė pastebi, kad vis daugiau išminčius iš sąnarių ligų kamuoja virškinimo sutrikimai.
Jūs esate čia: Namai » Pirtininkams » Publikacijos » Pirties magija Kiekvieną penktadienį redakcijoje pastebime neįprastą bendradarbių sujudimą - vyrukai paslapčia spiečiasi į būrelius ir aptaria vakaro planus.
Tad prieš pasiūlydama kokią arbatą pasiteirauja ir apie šiuos negalavimus. Antraip, jos teigimu, vaistažolės neveiks. Vienam gali būti padidėjęs rūgštingumas, kitam sumažėjęs.
Pagal tai parenkamos žolės. Taip pat patariu: jei norite ilgai gyventi, stenkitės būti geros nuotaikos, daugiau padėkite kitiems ir mažiau iš jų tikėkitės patys. Mažiau pykite ir vartokite daugiau vaistažolių. Tiems, kurie skundžiasi prastu regėjimu, ji siūlo akišveičių ar asiūklių arbatų, nerimaujantiems dėl silpnų kraujagyslių sienelių rekomenduoja išsivirti ne taip seniai peržydėjusių kaštonų žiedų jie itin tinka ir po infarkto ar insulto.
O ką ji pataria sergantiesiems onkologinėmis ligomis?
Prisijungti
Tačiau žinau, kad yra augalų, galinčių palengvinti ir atitolinti šią ligą. Tarkime, provizorius Juozas Aleksandravičius vėžį gydydavo miškine sidabražole, paskyręs dietą. Jei kas tuo rimtai domisi, daugiau informacijos gali rasti jo vaistinėje įkurtame muziejuje. Kodėl ta patirtimi nepasinaudojus šiandien? Ją itin džiugina, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vis daugiau žmonių grįžta prie natūralios gamtos ir jos produktų.
Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė.