Jie skiriasi vieni nuo kitų poveikio greičiu, trukme, stiprumu, netoleravimo reiškiniais. Gal reikėtų keisti požiūrį į gydymą Kas trečias žmogus kenčia nuo stuburo, kaklo, juosmens, kelio ar kitų sąnarių skausmo. Tačiau medicinoje šis bendras terminas susijęs su formos ar vystymosi anomalijomis.
Paieška Šunų klubo sąnario displazija Klubo ir alkūnės sąnario displazija — labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta metais kaip nauja šunų liga.
- Sąnarių ligos nuo gydymo rankomis
- Šunų klubo sąnario displazija | Vetvila
- Artritas sąnarių gydymas
- Kai ranka skauda sąnarį
Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo metų stebimas problemos gausėjimas. Žinome, kad 15 — 40 proc. Genai tikrai svarbūs, tačiau ar jie specifiniai veislėms, ar susiję su tam tikru vystymosi aspektu?
O gal su kūno tvirtumu? Arba kas atsitiks, jei visus keturkojus su pažeistais klubais šalinsime iš veisimo kai veislė jau pavojingoje įvaisos rizikoje? O ar galima veisti šunį, kurio tik vienas klubas blogas?
Iš tikrųjų liga kelia grėsmę bet kuriam raumenų ir kaulų sistemos sąnariui. Rečiausiai dalyvauja distaliniai falango sąnariai, taip pat ašinio skeleto elementai. Sąnariai išlieka skausmingi, jie išbrinksta, parausta ir tampa liesti. Norėdami sumažinti skausmingus pojūčius, pacientai stengiasi išlaikyti sulenktus sąnarius - taip jiems mažiau skauda.
Kaip elgtis, jei šuns klubai blogi, bet kiti iš tos pačios vados neturi jokių bėdų? Galų gale egzistuoja ir tam tikri aplinkos veiksniai, kurie taip pat turi savą indėlį šioje problemoje. Gal displazijos adatos ieškome net ne skauda visus sąnarius kuriems susisiekti šieno kupetoje?.
Taip toliau ir panašiai — gausybė klausimų, kurių dauguma neturi teisingų ar vienareikšmiškų atsakymų.
Kol kas žinome tai, kad efektyviausias sprendimas yra veisėjo rankose — jis gali veisimui atrinkti tinkamus tėvus bei nuo pat šuniuko vaikystės koreguoti negenetinius faktorius, galinčius lemti displazijos atsiradimą ar jos laipsnio pablogėjimą. Kas ta displazija? Paprastai displazija minima kaip liga, kurią šuo arba turi, arba ne.
Tačiau medicinoje šis bendras terminas susijęs su formos ar vystymosi anomalijomis. Displazija — tai sudedamųjų sąnario dalių pakitimas, galintis atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Dėl to šunų klubo sąnario displaziją galima vadinti susirgimų kompleksu, dėl kurių klubų sąnaryje gerklės sąnarių ir raumenų vertus kaulų ir sąnarių paviršių defektai.
Tai lemia šlaunikaulio galvutės išstūmimą iš klubo gūžduobės. Laikui bėgant sąnarys darosi vis nestabilesnis, vystosi jo išnirimas, artroziniai pakitimai. Kuo displazijos laipsnis didesnis, tuo aktyviau traumuojama sąnarį gaubianti kapsulė, kuri gali net deformuotis. Uždegimas paveikia visą sąnarį, pradeda nykti jo kremzlės. Liūdniausia, kad šie procesai negrįžtami.
Šuns išgydyti neįmanoma — galima tik palengvinti jo kančias.
Kartais, itin sunkiais atvejais, problema išlenda dar anksčiau. Paveikti šuniukai sunkiai keliasi, stengiasi nelakstyti ristele, guldami griūva. Pasyviai judinant sąnarį matyti, kad gyvūnui skauda.
Man skauda sąnarius 40
Skausmas sergant displazija labai įvairus. Klubo sąnario paviršiai skausmo receptorių neturi, gausiai inervuoti yra sąnario kapsulė ir antkaulis, tad skausmai pasireiškia priklausomai nuo pakitimų pobūdžio. Lengvomis formomis sergančių šunų kūnai taip prisitaiko, kad displazija gali būti visai nepastebėta. Vidutinio sunkumo displazijos formomis sergantiems šunims reikia daugiau dėmesio, tačiau jie gali be problemų nugyventi laimingą namų augintinio gyvenimą.
Deja, sunkiais atvejais slauga ir priežiūra neefektyvios, o ligos eiga sunkiai prognozuojama. Displazija ir genetika Tikrai žinome, kad displazija susijusi su genetika. Įdomu tai, kad du šunys, turintys puikius klubus, gali susilaukti kelių paveiktų palikuonių.
Šunų klubo sąnario displazija
Displazija siejama su tam tikru kūno dydžiu, tipu, raumenynu, judesių ir augimo modeliu, temperamentu ir tt. Kai kuriose veislėse lyginant su kitomis displazija paplitusi labiau, dažnai ji populiaresnė net tam tikrose linijose.
Tai leidžia manyti, kad sutrikimas turi genetinį komponentą, tačiau jis vis dar nerastas. Tiesa, aptikti kai kurioms veislėms specifiniai su displazija siejami genai. Greičiausiai tikimybė, kad mokslininkai aptiks paprastą genetinį sprendimą labai maža.
Displazija — sudėtingas poligeninis bruožas, kuriam įtaką daro ir genai, ir aplinka: už ligos pasireiškimą atsako ne vienas genas, o jų kombinacija. Genetika šiuo atveju nulemia tai, kad jei polinkio dipslazijai nėra, šuo gali kad ir špagatus ant slidaus pagrindo daryti ar kaip pasiutęs lakstyti nuo mažų dienų — jis bėdų neturės.
Jei polinkis displazijai yra, tinkama šuniuko priežiūra gali nulemti jos laipsnį. Gali būti, kad tokiu atveju pakitimų išvengti nepavyks, tačiau jie bus ne tokie ryškūs. Šuniukų dydis ir klubo sąnario displazija Didelių veislių šuniukai augti gali iki 18 mėn.
Minime Pasaulinę kaulų ir sąnarių susirgimų savaitę
Pastebėta tokia tendencija — kuo šuo sunkesnis, tuo klubo sąnario displazijos rizika didesnė. Tie šuniukai, kurie gimę sveria daugiau ir auga aktyviau anksčiau tampa sunkesni dažniau kenčia nuo degeneracinių klubų sąnarių pokyčių. Pastebėta, kad mažesnėse vadose gimę šuniukai būna sunkesni, o sulaukę 8 mėnesių amžiaus dažniau kenčia nuo klubų anomalijų. Kuo daugiau skauda visus sąnarius kuriems susisiekti metu šuniukas sveria, tuo didesnė šlaunikaulio pakitimų rizika.
Gali būti, kad sunkesnių šuniukų nesubrendęs jungiamasis audinys ir minkštutis skeletas pernelyg apkraunami, kas nulemia tam tikrą šlaunikaulio galvos silpnumą. Gausesnių vadų šuniukai gimimo metu sveria mažiau. Paprastai jie auga kiek sparčiau negu mažesnių vadų atstovai, ir, nors spartus augimas siejamas su displazijos rizika, atrodo, šiuo atveju svarbiau gimimo svoris.
Šuns tipas, dydis ir klubo sąnario anomalijų rizika Įprasta, kad klubo sąnario displazija — didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu.
Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema — tai sunkių lyginant su dydžiu šunų problema.
Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų. Dabar pamąstykime apie tokį įdomų dalyką. Žinome, kad tiek klubo, tiek alkūnės sąnario displaziją sukelia krūva genų, kurių kol kas nepavyko nustatyti. Genai taip pat lemia ir tai, kokio sudėjimo šuo bus. Net veislės viduje galimos variacijos tarp individų. Yra teorija, svarstanti variantą, jog galbūt šunų atrinkimas pagal displazijos laipsnius su klubais išties turi mažiau bendrumų, negu kad turėtų atrinkimas pagal šuns sudėjimą.
Gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė: „Skiepo patarčiau neatidėlioti“
Tai yra, galbūt tai biomechaninė problema, susijusi su šuns sudėjimu, o ne kažkoks specifinis genų rinkinys. Veislės, tarp kurių displazija pastebima rečiausiai, yra nedidelės, lieknos, lengvų kaulų, gerai išvystytais raiščiais, gerais dubens ir šlaunų raumenimis, ilgomis bei siauromis galvomis, mažu riebalų kiekiu oda ir poodiniai audiniai retai turi daugiau negu 1 — 2 proc.
Tokie šunys greitakojai, gerai koordinuotais judesiais.
Veislių, tarp kurių displazija dažna, atstovai pasižymi kresnais ir apvaliais kūnais, stambiais kaulais, didelėmis kojomis išskėstais pirštais, didelėmis bei plačiomis skauda visus sąnarius kuriems susisiekti, raukšlėta kaklo bei galvos oda, stora oda odoje ir paodyje daug riebalų, podagra food jie sudaro 5 — 10 proc.
Šių šunų raumenys išsivystę prasčiau, eisena lėtesnė, ne tokia grakšti. Dėl dirbtinės atrankos laikui bėgant tam tikros stambių veislių savybės dar labiau eina į kraštutinumus — jie stambėja, sunkūs kaulai dar labiau masyvėja, plečiasi galvos. Tikėtina, kad kai kurių didelių veislių atranka pati savaime skatina šunų su polinkiu į displazija gausėjimą. Augimo spartumas ir displazija Skirtingų veislių augimo modeliai nevienodi beje, kalytės auga lėčiau už patinus.
Veislių, tarp kurių klubo sąnario displazija dažna, šuniukai auga ir bręsta greičiau. Jie labai ėdrūs, linkę persiryti.