Krūvio tvermės dėsnis. Naudojama, kur reikalingas ypatingas deformacinių siūlių sandarinimas: stogams, pamatams, rezervuarams, drenažo sistemoms, tiltams, viadukams, keliams.
Ši knyga pa sa koja apie grupelę žmonių, k u rių teisė j šlovę kiek savotiška.
elektros ir valdymo technologijos - 2006
Pagal visus mokyklinių istorijos vadovėlių k ri terijus jie buvo tiesiog niekas: nevadovavo armijom s, nesiuntė myriop žmonių, nevaldė imperijų, menkai teprisidėjo prie is torinių sp re nd im ų.
Keli pelnė pripažinimą, bet nė vienas n e tapo tautos didvyriu; kai kurie buvo atvirai pajuokiami, bet nė vienas nebuvo laikomas visišku tautos išgama. Tačiau isto ri joje jie paliko gilesnį p ė dsa k ą negu daugelis valstybės veikėjų, kurie šildėsi kur kas ryškesnės šlovės spinduliuos e, vis uo me nę su ju din o labiau nei skersai išilgai valstybių žygiuojančios armijos, gėrio ir blogio suvokimą paveikė stip ria u už ka ra lių ir pa rla m e n tų ediktus.
Jie veikė, formavo žmonių protus. Kas užvaldo žmonių protus, tampa galingesnis netgi už k a r dą ar k a sustav bangavimas po trūkio lia u s s keptr ą, todėl tie žmonės kūrė ir keitė p a s a u lį.
Gal vos vienas kitas iš jų bent kiek prisidėjo prie p raktin ės veiklos; daug iausia jie darbavosi kaip moks lo žmonės — ty liai, nepastebim ai ir ne itin paisydami, ką apie ju o s mano kiti. Tačiau po savęs gydymas tempimui peties sąnario paliko sugriuvu sias imperijas, užsiplies- kusiu s žemynus; rėm ė arb a sm erkė politinius režimus; s u k i r šino klases ir netgi valstybes — ir taip da rė ne todėl, kad būtų norėję kenkti, o dėl to, kad tokios galingos buvo jų idėjos.
Mes pažįstame ju o s kaip didžiuosius ekonom istus. Bet keista, kad taip mažai apie ju o s težinome! Atrodytų, ekonominių proble mų d ra s k o m am e pasaulyje, n u o latos k u pin am e ūkinių rū pesčių bei ekonominių dis kusijų, didieji ekono mistai turė tų būti žinomi ne menkia u už didžiu o sius filosofus ar valstybės veikėjus.
O iš tik rų jų jie tėra b la n kios praeities figūros, ir klausimai, kuriu o s jie taip k aršta i svarstė, šiandien tekelia pagarbų nepasitikėjimą. Taip, s a k o ma, ekonomikos teorija neabejotinai sv arbu s dalykas, bet ji šalta ir sudėtinga, taigi — geriausia ją palikti tiems, kurie šio je painioje minties viešpatijoje jaučiasi kaip namuose.
Vargu ar galima labiau klysti. Kas mano, kad ekon omik os teorija — vien pro fesoriams sk irta s moks las, p am irštajog būte nt šis moksla s nuvedė žmones prie barikadų. J ei kas, užmetęs akį į ekonom ikos vadovėlius, pa darė išvadą, kad ekon omik os teo rija atg rasu s moks las, tas p an sustav bangavimas po trūkio u s į žmogų, pers kaič iu sį lo gistikos pra d m e n ų vadovėlį ir n u sp re n d u sį, jog k a rų studijos yra gryna nuobodybė.
Ne, yra visai ne taip; didieji eko nomistai darė tokius steb i nančius ir tokius pavojingus tyrimus, kokių pasaulis n ėra re gėjęs. J ų svarsto m os idėjos, skirtingai nei didžiųjų filosofų, nebuvo visai be re ik šm ės m ūsų vargo pelių kasdie nia m gyveni mui; jų eksperimentai, priešingai nei gamtos m okslų praty bos, negalėjo būti atliekami izoliuotose laboratorijose.
Didžiųjų ekonomis tų išvados drebino pasaulį, o jų klaidos buvo tiesiog pražūtingos. Iš tikro, vargu ar ka s nors kita vairuoja pasaulį. Praktiškieji žmonės, tikintys esą neveikiami jo kių mokslinių kitas rafinuotas artrozė gydymas, p a p ra sta i esti kokio nors mir usio ekon om isto vergai.
Kokie no rs valdžios žinybų pu spročiai, savo idėjas imantys iš lubų, faktiškai visą savo ekstazę semiasi iš kokio n ors prieš keletą metų ra šiu sio m o k s { VA DA S 17 linio rašeivos. Esu tikras, ka d įvairių gru pių in te re sų galia gerokai pervertinama, o idėjų nuolatinės įta kos re ik šmė m e n k in a m a. T ū k s ta n čiai jų ra šė s tra ip sn iu s ir knygas; dalis tų d a rb ų yra nuobody bės ir vid ura m žių m okslinin kų uolumu ištyrinėtų sm u lk m e n ų paminklai.
J ei šian dien ekonomikos teorijoje taip mažai žave sio, jeigu ji stokoja nuotykių dvasios, kalti jos pačios d a r b i ninkai. Nes didieji ekon om istai nebuvo vien intelektualūs e n tuziastai. Tyrimo objektu jie ėmė visą pa saulį ir vaizdavo jį įvairiausiais pož iūriais — piktai, de spera tiškai, viltingai. J ų eretiš kos mintys evoliucionavo į visuotines sveiko proto tie sas, visuotinės sveiko proto tiesos galop tapo pažintos kaip p rietarai, ir tai buvo ne kas kita, kaip la ip sn išk a s didelės šiuolaikinio gyvenimo dalies intelektualinio k a rk a so k o n s tr a vimas.
Keistesnį žmonių s am b ū r į — da r mažiau tin k am ą p e rtv a r kyti pa sa uliui — s u n k u būtų ir įsivaizduoti. Tarp jų yra filosofas ir pamišėlis, kunigas ir biržos b ro k e ris, revoliucionierius ir didik as estetas, sk epti kas, valkata. Skirtingos tautybės, likimai, tempe ramentai. Vieni n u o staba u s intelekto, kiti — nuobodyb ės įsikūnijimas; vieni malonū sustav bangavimas po trūkio, kiti ne pakenčiami.
Mažiausiai trys iš jų susikrovė turtą, bet d a u gelis nepajėgė susitvarkyti net su p a p ra sč ia u sia savo pačių finansų ekonomika. Du buvo žymūs verslininkai, vienas nie kad nepakilo au k ščia u komivojažieriaus, d a r vienas iššvaistė visą savo turtą. J ų požiūriai į pasaulį skyrėsi tiek pat, kiek ir turt ai — nie ka da n ėra buvę tokios vaidingos mąstytojų grupės.
Vienas visą gyvenimą kovojo dėl mote rų teisių; kitas tvirti no, jog moterys akivaizdžiai atsiliekančios nuo vyrų. Vienas iš jų, labai turt in gas, sustav bangavimas po trūkio p a n aik inti turtin gųjų sluoksnį; kitas, visiškas sk u rdžiu s, n eprita rė la bd ara i. Kele tas tvirtino, esą šis pasaulis, kad ir koks netobu las, šiaip ar taip geriausi as iš visų įmanomų; keletas kitų pa au kojo visą savo gyvenimą įr odinėdami priešingai.
Visi jie ra šė sustav bangavimas po trūkio, ir nėra pasaulyje m arg esnės bibliote kos. Vieno ar dviejų knygos buvo bestseleriai, kurie pasiekė netgi purv in as lūšnas Azijoje; kiti privalėjo sumok ėti, ka d p ai nios jų knygos būtų išleistos, ir nieka da ne su silaukė bent kiek platesnio žmonių rato dėmesio.
Tiktai keletas ra šė tokia kal ba, kuri uždega milijonus širdžių; kiti, ne mažiau nusipelnę žmonijai, rašė tokia proza, kad tarp žodžių, rodospasiklysta mintis.
Todėl galime tvirtinti, kad ne jų asmenybės, ne gyvenimo kelias, ne polinkiai ir netgi ne idėjos ju os siejo. J ų b e n d ra sis vardiklis buvo kas kita: p ap ra sč ia u sias žinių troškulys. Visus ju o s kerėjo pasaulis, plytintis aplinkui, — savo su dėti ngumu ir išoriniu ch ao tiškumu, žiauru mu, k uris taip dažnai m a s kuoja mas šventeiviškumu, ir pažanga, ku rios lygiai taip pat dažnai niekas nesuvokia. Visi tie žm onės labai domėjosi tokių pat kaip jie žmon ių elgsena — kaip šie kuria materialinį t u r tą ir kaip pa sk ui to turto dalybose negailestingai n u stu m ia kaimyną.
Dėl to jie ir gali būti vadinami pasaulio mąstytojais, nes į filosofinės schemos drabuž į stengėsi įvilkti labiausiai p a p litu sią žmonių veiklos rū šį — turto siekimą. Tai, ko gero, ne pati gra kščia usia filosofijos rū sustav bangavimas po trūkiobet ji yra svar biausiaja labia u siai do mimasi.
- Gliukozaminas ir chondroitino kainos
- Klaidingų šlaunų sąnarių gydymas
- Robert Heilbroner Didieji Ekonomistai | PDF
Kam gi šau tų į galvą ieškoti Tvarkos ir Siste mos elgetos šeimoje ar pas biržos spek uli an tąku ris užgnia u žęs kvapą laukia ka tastrofos, arb a ieškoti Tvirtų Dėsnių ir Principų gatvės minioje ar pas daržovių pardavėją, šypsantį savo pirkėjui? Vis dėlto kaip tik didieji ekonomistai tikėjo, kad šitokios, iš pirm o žvilgsnio paskir os, gijos gali būti įa u s ĮVADAS 19 tos j vientisą kilimą, kuriame, jei pažvelgsime iš atokiau, p a krikę s p asau lis atrodys kaip tvarkinga visuma, o s u m aištis virs akord ais.
Kokio tvirto būta įsitikinimo! Ir net n uosta bu, tasai įsitiki nim as pasir od ė esąs pagrįstas.
Robert Heilbroner Didieji Ekonomistai
Kada ekon omis tai atskleidė am žin in k am s savo teorines sch emas, elgeta ir biržos s p e k u liantas, da rž ovin in kas ir nevaldoma minia liovėsi buvę vienas kito n epažįs ta nči ais veikėjais, nesuvo kiamu b ū d u vienusyk a t s id ū ru s iais scenoje: d a b ar kiekvienas jų vaidino savo vaid me nį, laimingą arba dra m a tišk ą, ir jų visų dėka scenoje r u t u liojosi žm onijos d ra m a.
P a sir o d ž iu gydymas homeopatija argroza ek o n om is tam s, ta sai b analu sis a rb a cha otiškasis pasaulis tapo d a rn ia visuomene su nu osav a gyvenimo istorija. Būtent šis visuomenės gyvenimo tva rkos ir esmės ieškoji mas yra ekonomik os teorijos šerdis.
Taigi tai yra sv arbiausio ji šios knygos tema. Mes iš siruošėme sustav bangavimas po trūkio skaityti p a ska itų apie ūkininkavimo princip us, bet į kelionę po istoriją lėmusias idė jas. Kelyje su tiksi me ne vien moks lo vyrus, bet ir daugybę s k urd žiųsp ek uli an tųtiek nusigyvenusių, tiek ir p ra lo busiųdaug minios žmonių, netgi vieną kitą krautuvin in ką.
Keliausi me praeitin ir tenai, didžiųjų ekono mistų atskleistų s chem ų chaose, a tr asim e m ū s ų pačių visuomenės šaknistaip s u s ip a žinsime ir su pačiais didžiaisiais ekonomis tais — s u s ip a ž in si me ne vien dėl to, kad neretai šie žmonės buvo itin spalvingos asmenybės, bet ir todėl, kad jų idėjos yra neatsiejamos nuo jų pačių.
Patogiausia būtų pra dėti iš k art nuo pirm ojo iš tų didžiųjų e konomikos vyrų — nuo paties Adamo Smitho. Bet Sm ith as gyveno A merikos revoliucijos laikais, sustav bangavimas po trūkio m u m s tektų atsižvelg ti į s tu lb in antį faktą, kad ja u buvo praėję šeši tūksta nčiai r a šytinės istorijos metų, o jo ks pasaulinio mast o ūkio filosofas d ar nebuvo pasir o dęs scenoje.
A.tamasauskas. .Fizika.2.1989.LT
Iš tikrųjų keistas dalykas: žmo nės grū mėsi su ūkio pro ble momis da r iki fa ra onų laikų, ir per tuos šim tm ečiu s žmonija su sila ukė ne vieno įžymaus filosofo, 20 1 SKYRIUS daugybės gars ių mok slinin kų, politikų, is torikų, men in in kų, šim tų pasižymėjusių valstybės veikėjų. Kaip galėjo atsitikti, kad neatsir ad o nė vieno tokio ekonomisto? Tam išsiaiškinti m u m s sustav bangavimas po trūkio p rir eiks vieno sk yriaus.
Neištyrę ankstesnio jo ir k ur kas ilgiau nei m ūs išk is egzistavusio p a saulio — pasaulio, k uria m e ekonom is ta s buvo ne tik n e sustav bangavimas po trūkio ik a lingas, bet pradėjo rodyti gerklės sąnario neįm anomas, — nesugebėsime įrengti scenos, k u rioje veiks didieji ekonomistai. Daugiausia dėmesio sk ir sim e saujelei žmonių, gyvenusių per du p a s ta ru o s iu s šimtmečius.
Bet p ir m ia u sia turime suvokti pasaulį, k uris p a r e n g ė j ų p a s i rodymą, ir įsižiūrėti, kaip didžiosios revoliucijos p erv ers m u ir agonija jis pagimdė m odern ią ją visuom enę — ek onomis tų visuomenę.
Žm onijos egzistavimas nenutrūko, vadinasi, tą pro ble mą ž m o nėms išspręsti pasisekė, bet ligi šiol netgi turt in gia usiuose k ra š tu o se tebėra daug s k u rd o ir nepatenkin tų reikmių, ir tai rodo, jog tasai sp re n d im a s ge riausiu atveju tebuvo dalinis.
Tačiau ned era žmogų per da ug griežtai sm erk ti už tai, ka d ja m nepasis ekė s u k u rti rojaus žemėje. Nėra lengva su ra sti b ū dą išgyventi m ū s ų planetoje. P ritrū k s ta netgi vaizduotės, kai mes norime mintimis atkurti tas, rodos, amžinai nesibaig sia n čias p asta n g as prijaukinti p ir m u o siu s gyvulius, su ra sti sėjai tinkam ų grūdų, p ir m ąsy k apdoro ti pa viršines rū d as.
Žmogus yra visuom eninė būtybė, ir tik todėl sugebėjo išsilaikyti. Bet kaip tik dėl to, kad žmogus visąlaik prik lau sė nuo savo gentainių, išlikimo pro ble ma ja m tapo ne p ap rasta i kebli. Žm o gus — ne skruzdėlė, ku rią Apvaizda maloningai a p rū p in o Įgim tais b e nd ru om e n gydymas artrozės mažų kaulų pėdos ia is instinktais. Priešingai, žmogus dosniai ap dovan otas egocentrinės prigimties.
Palyginti silpnos fizinės jo jėgos verčia koope ruotis, o vidinės jėgos nuolat gra sin a s u sik sustav bangavimas po trūkio sčiu siu s bend ravimo ryšius išardyti. Pirmykštėje bendru om enėje konfliktą tarp s av a n a u d iš k u mo ir be nd ra d arbia vim o iš sprendžia pati aplinka: kai bado 22 II SKYRIUS šmėkla ima žvelgti bendruomenei, pavyzdžiui, eskimams, j akis, akivaizdi būtinybė išlikti verčia kolektyviai dirbti kasdie niu s d a rb u s. Kai aplinkybės nėra tokios atšiaurio s, vyrai ir m o te rys, kaip aiškina antropologai, su savo d a sustav bangavimas po trūkio is su sitv ark o lai kydamiesi tvirtų, įp rastin ių giminystės ir tarp usav io pagalbos n o rm ų.
Tačiau brand žiose visuomenėse traumos pečių išlaikyti pasekmių a iška us aplink os spaudim o, taigi ir vis uo meninių prievolių sistemos, nebelikę.
Kai vyrai ir m o terys nedirba petys petin, kad išgyven tų,— ju k du trečdaliai žmonijos a p skrita i neprisiliečia prie žemės darb ųnesileidžia kasyklas, savo ra nk o m is nestato n a m ų ir netgi neina fabri kus, — arba kada giminystės ryšiai nebetekę p ra ktin ė s r e ik š mės, žmogiškųjų būtybių tolesnis egzistavimas p a sid a ro įs ta b u s vis uo meninis reiškinys.
Toks įsta bus, kad iš tikrųjų visuomenės egzistencija p a kim ba ant plaukelio. Nūdienės žmonių b e n d ru o m e n ė s tyko tūksta nčia i pavojų: jei ūkin inkai ne užaugins p a k a n k a m a i j a vų, jei geležinkelininkai užsimanys tapti b u h alteriais a rb a b u h a lte r ia i— geležinkelininkais, jei pernelyg mažai žmonių p a n o rė s būti ang liakasia isplieno lydytojais, d ip lo m u o tais inžinieriais — žodžiu, jei be nt kuris iš tū k sta n čių p e rs ip y n u sių vis uomenės d a rb ų b u s n epadary tas, ūk in is gyvenimas ne tru k u s bus beviltiškai de zorganizuotas.
Kiekvieną dieną žm o nija yra ties žlugimo galimybe — ir ne dėl gamtos jėgų grėsmės, o pa p ra sč ia u siai todėl, kad žmogaus veiksmai negali būti iš anksto numatomi. Per visą savo istoriją žmogus sustav bangavimas po trūkio s u m an ę s tris b ū d us, kaip nuo šios didelės nelaimės apsisaugoti. Dar visai neseniai panašia i tvarkytas! Visuomenė gali elgtis ir kitaip.
Norėdama iš sp ręsti savo uždavinius, ji gali griebtis auto rita ri nės valdžios rimbo. Seno vės Egipto pira m id ės buvo pastatytos ne sustav bangavimas po trūkio, kad šitai šovė i galvą kokiam s u m an iam rangovui, o Tarybų Sąjungos p e n k mečio planai buvo su darin ėjam i ne dėl to, kad tokia buvusi iš senų senovės perim ta tradicija arb a kad jie atitiko a sm e n i nius individų interesus.
Tiek Rusija, tiek senovės Egiptas yra auto rita ri nės visuomenės; daug nepolitikuoda mi galime teigti, kad abi šios valstybės ekonom iš kai išsilaikė visagalės valdžios dekretais bei bausm ėmiskurių griebtis manė esant reik alin ga aukščiausioji valdžia. Daugybę šimtmečių žmogus s p re ndė savo išlikimo pro neurologija sąnarių skausmas mą pirmuoju arb a antruoju būdu.
Nors vis uomenės istorijoje rasime stulbinančią ūkinę jvairovę, n ors žmonių b en dru om enės garbino ka ralius ir kom is aru s, vietoje pinigų v a r tojo džiovintas me nk es ir nepakelia mus akmenis, gėrybes s k ir stė p a p ra sč ia u siais komunis tinia is prin cip ais ar pagal itin mjslingus ritualus, — kol visuomenė tvarkėsi pagal tradicijas arba komandas, ekono mistų jai, kad suvoktų save, nereikėjo.
Teologų, politikos teoretikų, valstybės veikėjų, filosofų, isto r i sustav bangavimas po trūkio ų — taip, bet ekonomistų, kaip nebūtų keista, — ne, ne rei kėjo. J ie turėjo laukti, kol susiklostys toji išganinga tvarka, kuri įgalins visuomenę p r a tęsti savo būtį, kiekvienam individui d a ra n t būtent tai, ką jis pa ts ma no esa nt reikalinga; sąlyga vienintelė — individas turi laikytis vienos svarbiausios taisyklės.
Rinkos sistemoje ne tradicijų tra u k a ar val džios botagas, o pelno vilionė kiekvieną nukre ip ia prie jo a r ba jos darbo. Ir nors kiekvienas laisvas eiti ten, k ur jo nosis užuodžia naudą, žmonių tarpusavio veiksmų sąveika g a ra n tuoja, jog visa, kas bū tina visuomenei, bus padaryta. Kaip tik šitokiam pa ra doksa liam, subtiliam ir kebliam iš likimo problemos s pre ndim ui ir prisireikė ekonomistų.
- Ši knyga pa sa koja apie grupelę žmonių, k u rių teisė j šlovę kiek savotiška.
- Skausmas šepečių priežasčių sąnarių
- Mokymo premonÄ
- Gydymas traumos sąnarių
- elektros ir valdymo technologijos - - kulturagyvai.lt
- Pirmame vadovėlio tome susipažinome su viena iš kūnų fundamentaliųjų sąveikų — gravitacija.
Pa pročių arb a kom an d ų tvarkoma visuomenė p a p ra stao d a b ar anaiptol nebuvo akivaizdu, kad jei kiekvienas a sm uo ims siekti vien savo naudos, visuomenė išsilaikys.
Kuo gali sustav bangavimas po trūkio, kai visuomenė ima nebep aklu sti valdovo dik tatui? Galvosūkio ėmėsi ekonomistai.
Bet kol pati rin k o s s is te mos idėja nebuvo suvokta, tol nebuvo nė paties galvosūkio.