Sustav bangavimas po trūkio

Krūvio tvermės dėsnis. Naudojama, kur reikalingas ypatingas deformacinių siūlių sandarinimas: stogams, pamatams, rezervuarams, drenažo sistemoms, tiltams, viadukams, keliams.

Ši knyga pa sa koja apie grupelę žmonių, k u rių teisė j šlovę kiek savotiška.

elektros ir valdymo technologijos - 2006

Pagal visus mokyklinių istorijos vadovėlių k ri­ terijus jie buvo tiesiog niekas: nevadovavo armijom s, nesiuntė myriop žmonių, nevaldė imperijų, menkai teprisidėjo prie is­ torinių sp re nd im ų.

Keli pelnė pripažinimą, bet nė vienas n e ­ tapo tautos didvyriu; kai kurie buvo atvirai pajuokiami, bet nė vienas nebuvo laikomas visišku tautos išgama. Tačiau isto ri­ joje jie paliko gilesnį p ė dsa k ą negu daugelis valstybės veikėjų, kurie šildėsi kur kas ryškesnės šlovės spinduliuos e, vis uo me­ nę su ju din o labiau nei skersai išilgai valstybių žygiuojančios armijos, gėrio ir blogio suvokimą paveikė stip ria u už ka ra lių ir pa rla m e n tų ediktus.

Jie veikė, formavo žmonių protus. Kas užvaldo žmonių protus, tampa galingesnis netgi už k a r ­ dą ar k a sustav bangavimas po trūkio lia u s s keptr ą, todėl tie žmonės kūrė ir keitė p a s a u ­ lį.

Gal vos vienas kitas iš jų bent kiek prisidėjo prie p raktin ės veiklos; daug iausia jie darbavosi kaip moks lo žmonės — ty­ liai, nepastebim ai ir ne itin paisydami, ką apie ju o s mano kiti. Tačiau po savęs gydymas tempimui peties sąnario paliko sugriuvu sias imperijas, užsiplies- kusiu s žemynus; rėm ė arb a sm erkė politinius režimus; s u k i r ­ šino klases ir netgi valstybes — ir taip da rė ne todėl, kad būtų norėję kenkti, o dėl to, kad tokios galingos buvo jų idėjos.

Mes pažįstame ju o s kaip didžiuosius ekonom istus. Bet keista, kad taip mažai apie ju o s težinome! Atrodytų, ekonominių proble mų d ra s k o m am e pasaulyje, n u o­ latos k u pin am e ūkinių rū pesčių bei ekonominių dis kusijų, didieji ekono mistai turė tų būti žinomi ne menkia u už didžiu o­ sius filosofus ar valstybės veikėjus.

O iš tik rų jų jie tėra b la n ­ kios praeities figūros, ir klausimai, kuriu o s jie taip k aršta i svarstė, šiandien tekelia pagarbų nepasitikėjimą. Taip, s a k o ­ ma, ekonomikos teorija neabejotinai sv arbu s dalykas, bet ji šalta ir sudėtinga, taigi — geriausia ją palikti tiems, kurie šio­ je painioje minties viešpatijoje jaučiasi kaip namuose.

Vargu ar galima labiau klysti. Kas mano, kad ekon omik os teorija — vien pro fesoriams sk irta s moks las, p am irštajog būte nt šis moksla s nuvedė žmones prie barikadų. J ei kas, užmetęs akį į ekonom ikos vadovėlius, pa darė išvadą, kad ekon omik os teo­ rija atg rasu s moks las, tas p an sustav bangavimas po trūkio u s į žmogų, pers kaič iu sį lo­ gistikos pra d m e n ų vadovėlį ir n u sp re n d u sį, jog k a rų studijos yra gryna nuobodybė.

Ne, yra visai ne taip; didieji eko nomistai darė tokius steb i­ nančius ir tokius pavojingus tyrimus, kokių pasaulis n ėra re ­ gėjęs. J ų svarsto m os idėjos, skirtingai nei didžiųjų filosofų, nebuvo visai be re ik šm ės m ūsų vargo pelių kasdie nia m gyveni­ mui; jų eksperimentai, priešingai nei gamtos m okslų praty ­ bos, negalėjo būti atliekami izoliuotose laboratorijose.

Didžiųjų ekonomis tų išvados drebino pasaulį, o jų klaidos buvo tiesiog pražūtingos. Iš tikro, vargu ar ka s nors kita vairuoja pasaulį. Praktiškieji žmonės, tikintys esą neveikiami jo kių mokslinių kitas rafinuotas artrozė gydymas, p a p ra sta i esti kokio nors mir usio ekon om isto vergai.

Kokie no rs valdžios žinybų pu spročiai, savo idėjas imantys iš lubų, faktiškai visą savo ekstazę semiasi iš kokio n ors prieš keletą metų ra šiu sio m o k s ­ { VA DA S 17 linio rašeivos. Esu tikras, ka d įvairių gru pių in te re sų galia gerokai pervertinama, o idėjų nuolatinės įta kos re ik šmė m e n ­ k in a m a. T ū k s ta n ­ čiai jų ra šė s tra ip sn iu s ir knygas; dalis tų d a rb ų yra nuobody­ bės ir vid ura m žių m okslinin kų uolumu ištyrinėtų sm u lk m e n ų paminklai.

J ei šian dien ekonomikos teorijoje taip mažai žave­ sio, jeigu ji stokoja nuotykių dvasios, kalti jos pačios d a r b i­ ninkai. Nes didieji ekon om istai nebuvo vien intelektualūs e n ­ tuziastai. Tyrimo objektu jie ėmė visą pa saulį ir vaizdavo jį įvairiausiais pož iūriais — piktai, de spera tiškai, viltingai. J ų eretiš kos mintys evoliucionavo į visuotines sveiko proto tie­ sas, visuotinės sveiko proto tiesos galop tapo pažintos kaip p rietarai, ir tai buvo ne kas kita, kaip la ip sn išk a s didelės šiuolaikinio gyvenimo dalies intelektualinio k a rk a so k o n s tr a ­ vimas.

Keistesnį žmonių s am b ū r į — da r mažiau tin k am ą p e rtv a r­ kyti pa sa uliui — s u n k u būtų ir įsivaizduoti. Tarp jų yra filosofas ir pamišėlis, kunigas ir biržos b ro k e ­ ris, revoliucionierius ir didik as estetas, sk epti kas, valkata. Skirtingos tautybės, likimai, tempe ramentai. Vieni n u o staba u s intelekto, kiti — nuobodyb ės įsikūnijimas; vieni malonū sustav bangavimas po trūkio, kiti ne pakenčiami.

Mažiausiai trys iš jų susikrovė turtą, bet d a u ­ gelis nepajėgė susitvarkyti net su p a p ra sč ia u sia savo pačių finansų ekonomika. Du buvo žymūs verslininkai, vienas nie­ kad nepakilo au k ščia u komivojažieriaus, d a r vienas iššvaistė visą savo turtą. J ų požiūriai į pasaulį skyrėsi tiek pat, kiek ir turt ai — nie ka da n ėra buvę tokios vaidingos mąstytojų grupės.

Vienas visą gyvenimą kovojo dėl mote rų teisių; kitas tvirti­ no, jog moterys akivaizdžiai atsiliekančios nuo vyrų. Vienas iš jų, labai turt in gas, sustav bangavimas po trūkio p a n aik inti turtin gųjų sluoksnį; kitas, visiškas sk u rdžiu s, n eprita rė la bd ara i. Kele­ tas tvirtino, esą šis pasaulis, kad ir koks netobu las, šiaip ar taip geriausi as iš visų įmanomų; keletas kitų pa au kojo visą savo gyvenimą įr odinėdami priešingai.

Visi jie ra šė sustav bangavimas po trūkio, ir nėra pasaulyje m arg esnės bibliote­ kos. Vieno ar dviejų knygos buvo bestseleriai, kurie pasiekė netgi purv in as lūšnas Azijoje; kiti privalėjo sumok ėti, ka d p ai­ nios jų knygos būtų išleistos, ir nieka da ne su silaukė bent kiek platesnio žmonių rato dėmesio.

Tiktai keletas ra šė tokia kal­ ba, kuri uždega milijonus širdžių; kiti, ne mažiau nusipelnę žmonijai, rašė tokia proza, kad tarp žodžių, rodospasiklysta mintis.

Todėl galime tvirtinti, kad ne jų asmenybės, ne gyvenimo kelias, ne polinkiai ir netgi ne idėjos ju os siejo. J ų b e n d ra sis vardiklis buvo kas kita: p ap ra sč ia u sias žinių troškulys. Visus ju o s kerėjo pasaulis, plytintis aplinkui, — savo su dėti ngumu ir išoriniu ch ao tiškumu, žiauru mu, k uris taip dažnai m a s ­ kuoja mas šventeiviškumu, ir pažanga, ku rios lygiai taip pat dažnai niekas nesuvokia. Visi tie žm onės labai domėjosi tokių pat kaip jie žmon ių elgsena — kaip šie kuria materialinį t u r ­ tą ir kaip pa sk ui to turto dalybose negailestingai n u stu m ia kaimyną.

Dėl to jie ir gali būti vadinami pasaulio mąstytojais, nes į filosofinės schemos drabuž į stengėsi įvilkti labiausiai p a p litu ­ sią žmonių veiklos rū šį — turto siekimą. Tai, ko gero, ne pati gra kščia usia filosofijos rū sustav bangavimas po trūkiobet ji yra svar biausiaja labia u­ siai do mimasi.

1. Gliukozaminas ir chondroitino kainos
2. Klaidingų šlaunų sąnarių gydymas
3. Robert Heilbroner Didieji Ekonomistai | PDF

Kam gi šau tų į galvą ieškoti Tvarkos ir Siste­ mos elgetos šeimoje ar pas biržos spek uli an tąku ris užgnia u­ žęs kvapą laukia ka tastrofos, arb a ieškoti Tvirtų Dėsnių ir Principų gatvės minioje ar pas daržovių pardavėją, šypsantį savo pirkėjui? Vis dėlto kaip tik didieji ekonomistai tikėjo, kad šitokios, iš pirm o žvilgsnio paskir os, gijos gali būti įa u s ­ ĮVADAS 19 tos j vientisą kilimą, kuriame, jei pažvelgsime iš atokiau, p a ­ krikę s p asau lis atrodys kaip tvarkinga visuma, o s u m aištis virs akord ais.

Kokio tvirto būta įsitikinimo! Ir net n uosta bu, tasai įsitiki­ nim as pasir od ė esąs pagrįstas.

Robert Heilbroner Didieji Ekonomistai

Kada ekon omis tai atskleidė am žin in k am s savo teorines sch emas, elgeta ir biržos s p e k u ­ liantas, da rž ovin in kas ir nevaldoma minia liovėsi buvę vienas kito n epažįs ta nči ais veikėjais, nesuvo kiamu b ū d u vienusyk a t­ s id ū ru s iais scenoje: d a b ar kiekvienas jų vaidino savo vaid me­ nį, laimingą arba dra m a tišk ą, ir jų visų dėka scenoje r u t u ­ liojosi žm onijos d ra m a.

P a sir o d ž iu gydymas homeopatija argroza ek o n om is tam s, ta sai b analu sis a rb a cha otiškasis pasaulis tapo d a rn ia visuomene su nu osav a gyvenimo istorija. Būtent šis visuomenės gyvenimo tva rkos ir esmės ieškoji­ mas yra ekonomik os teorijos šerdis.

Taigi tai yra sv arbiausio ­ ji šios knygos tema. Mes iš siruošėme sustav bangavimas po trūkio skaityti p a ska itų apie ūkininkavimo princip us, bet į kelionę po istoriją lėmusias idė­ jas. Kelyje su tiksi me ne vien moks lo vyrus, bet ir daugybę s k urd žiųsp ek uli an tųtiek nusigyvenusių, tiek ir p ra lo busiųdaug minios žmonių, netgi vieną kitą krautuvin in ką.

Keliausi­ me praeitin ir tenai, didžiųjų ekono mistų atskleistų s chem ų chaose, a tr asim e m ū s ų pačių visuomenės šaknistaip s u s ip a ­ žinsime ir su pačiais didžiaisiais ekonomis tais — s u s ip a ž in si­ me ne vien dėl to, kad neretai šie žmonės buvo itin spalvingos asmenybės, bet ir todėl, kad jų idėjos yra neatsiejamos nuo jų pačių.

Patogiausia būtų pra dėti iš k art nuo pirm ojo iš tų didžiųjų e konomikos vyrų — nuo paties Adamo Smitho. Bet Sm ith as gyveno A merikos revoliucijos laikais, sustav bangavimas po trūkio m u m s tektų atsižvelg­ ti į s tu lb in antį faktą, kad ja u buvo praėję šeši tūksta nčiai r a ­ šytinės istorijos metų, o jo ks pasaulinio mast o ūkio filosofas d ar nebuvo pasir o dęs scenoje.

A.tamasauskas. .Fizika.2.1989.LT

Iš tikrųjų keistas dalykas: žmo­ nės grū mėsi su ūkio pro ble momis da r iki fa ra onų laikų, ir per tuos šim tm ečiu s žmonija su sila ukė ne vieno įžymaus filosofo, 20 1 SKYRIUS daugybės gars ių mok slinin kų, politikų, is torikų, men in in kų, šim tų pasižymėjusių valstybės veikėjų. Kaip galėjo atsitikti, kad neatsir ad o nė vieno tokio ekonomisto? Tam išsiaiškinti m u m s sustav bangavimas po trūkio p rir eiks vieno sk yriaus.

Neištyrę ankstesnio jo ir k ur kas ilgiau nei m ūs išk is egzistavusio p a ­ saulio — pasaulio, k uria m e ekonom is ta s buvo ne tik n e sustav bangavimas po trūkio ik a ­ lingas, bet pradėjo rodyti gerklės sąnario neįm anomas, — nesugebėsime įrengti scenos, k u ­ rioje veiks didieji ekonomistai. Daugiausia dėmesio sk ir sim e saujelei žmonių, gyvenusių per du p a s ta ru o s iu s šimtmečius.

Bet p ir m ia u sia turime suvokti pasaulį, k uris p a r e n g ė j ų p a s i­ rodymą, ir įsižiūrėti, kaip didžiosios revoliucijos p erv ers m u ir agonija jis pagimdė m odern ią ją visuom enę — ek onomis tų visuomenę.

Žm onijos egzistavimas nenutrūko, vadinasi, tą pro ble mą ž m o ­ nėms išspręsti pasisekė, bet ligi šiol netgi turt in gia usiuose k ra š tu o se tebėra daug s k u rd o ir nepatenkin tų reikmių, ir tai rodo, jog tasai sp re n d im a s ge riausiu atveju tebuvo dalinis.

Tačiau ned era žmogų per da ug griežtai sm erk ti už tai, ka d ja m nepasis ekė s u k u rti rojaus žemėje. Nėra lengva su ra sti b ū ­ dą išgyventi m ū s ų planetoje. P ritrū k s ta netgi vaizduotės, kai mes norime mintimis atkurti tas, rodos, amžinai nesibaig sia n­ čias p asta n g as prijaukinti p ir m u o siu s gyvulius, su ra sti sėjai tinkam ų grūdų, p ir m ąsy k apdoro ti pa viršines rū d as.

Žmogus yra visuom eninė būtybė, ir tik todėl sugebėjo išsilaikyti. Bet kaip tik dėl to, kad žmogus visąlaik prik lau sė nuo savo gentainių, išlikimo pro ble ma ja m tapo ne p ap rasta i kebli. Žm o­ gus — ne skruzdėlė, ku rią Apvaizda maloningai a p rū p in o Įgim­ tais b e nd ru om e n gydymas artrozės mažų kaulų pėdos ia is instinktais. Priešingai, žmogus dosniai ap dovan otas egocentrinės prigimties.

Palyginti silpnos fizinės jo jėgos verčia koope ruotis, o vidinės jėgos nuolat gra sin a s u ­ sik sustav bangavimas po trūkio sčiu siu s bend ravimo ryšius išardyti. Pirmykštėje bendru om enėje konfliktą tarp s av a n a u d iš k u ­ mo ir be nd ra d arbia vim o iš sprendžia pati aplinka: kai bado 22 II SKYRIUS šmėkla ima žvelgti bendruomenei, pavyzdžiui, eskimams, j akis, akivaizdi būtinybė išlikti verčia kolektyviai dirbti kasdie niu s d a rb u s. Kai aplinkybės nėra tokios atšiaurio s, vyrai ir m o te ­ rys, kaip aiškina antropologai, su savo d a sustav bangavimas po trūkio is su sitv ark o lai­ kydamiesi tvirtų, įp rastin ių giminystės ir tarp usav io pagalbos n o rm ų.

Tačiau brand žiose visuomenėse traumos pečių išlaikyti pasekmių a iška us aplink os spaudim o, taigi ir vis uo meninių prievolių sistemos, nebelikę.

Kai vyrai ir m o ­ terys nedirba petys petin, kad išgyven tų,— ju k du trečdaliai žmonijos a p skrita i neprisiliečia prie žemės darb ųnesileidžia kasyklas, savo ra nk o m is nestato n a m ų ir netgi neina fabri­ kus, — arba kada giminystės ryšiai nebetekę p ra ktin ė s r e ik š ­ mės, žmogiškųjų būtybių tolesnis egzistavimas p a sid a ro įs ta ­ b u s vis uo meninis reiškinys.

Toks įsta bus, kad iš tikrųjų visuomenės egzistencija p a ­ kim ba ant plaukelio. Nūdienės žmonių b e n d ru o m e n ė s tyko tūksta nčia i pavojų: jei ūkin inkai ne užaugins p a k a n k a m a i j a ­ vų, jei geležinkelininkai užsimanys tapti b u h alteriais a rb a b u ­ h a lte r ia i— geležinkelininkais, jei pernelyg mažai žmonių p a ­ n o rė s būti ang liakasia isplieno lydytojais, d ip lo m u o tais inžinieriais — žodžiu, jei be nt kuris iš tū k sta n čių p e rs ip y n u ­ sių vis uomenės d a rb ų b u s n epadary tas, ūk in is gyvenimas ne­ tru k u s bus beviltiškai de zorganizuotas.

Kiekvieną dieną žm o­ nija yra ties žlugimo galimybe — ir ne dėl gamtos jėgų grėsmės, o pa p ra sč ia u siai todėl, kad žmogaus veiksmai negali būti iš anksto numatomi. Per visą savo istoriją žmogus sustav bangavimas po trūkio s u m an ę s tris b ū d us, kaip nuo šios didelės nelaimės apsisaugoti. Dar visai neseniai panašia i tvarkytas! Visuomenė gali elgtis ir kitaip.

Norėdama iš sp ręsti savo uždavinius, ji gali griebtis auto rita ri nės valdžios rimbo. Seno­ vės Egipto pira m id ės buvo pastatytos ne sustav bangavimas po trūkio, kad šitai šovė i galvą kokiam s u m an iam rangovui, o Tarybų Sąjungos p e n k ­ mečio planai buvo su darin ėjam i ne dėl to, kad tokia buvusi iš senų senovės perim ta tradicija arb a kad jie atitiko a sm e n i­ nius individų interesus.

Tiek Rusija, tiek senovės Egiptas yra auto rita ri nės visuomenės; daug nepolitikuoda mi galime teigti, kad abi šios valstybės ekonom iš kai išsilaikė visagalės valdžios dekretais bei bausm ėmiskurių griebtis manė esant reik alin­ ga aukščiausioji valdžia. Daugybę šimtmečių žmogus s p re ndė savo išlikimo pro neurologija sąnarių skausmas ­ mą pirmuoju arb a antruoju būdu.

Nors vis uomenės istorijoje rasime stulbinančią ūkinę jvairovę, n ors žmonių b en­ dru om enės garbino ka ralius ir kom is aru s, vietoje pinigų v a r­ tojo džiovintas me nk es ir nepakelia mus akmenis, gėrybes s k ir ­ stė p a p ra sč ia u siais komunis tinia is prin cip ais ar pagal itin mjslingus ritualus, — kol visuomenė tvarkėsi pagal tradicijas arba komandas, ekono mistų jai, kad suvoktų save, nereikėjo.

Teologų, politikos teoretikų, valstybės veikėjų, filosofų, isto­ r i sustav bangavimas po trūkio ų — taip, bet ekonomistų, kaip nebūtų keista, — ne, ne rei­ kėjo. J ie turėjo laukti, kol susiklostys toji išganinga tvarka, kuri įgalins visuomenę p r a ­ tęsti savo būtį, kiekvienam individui d a ra n t būtent tai, ką jis pa ts ma no esa nt reikalinga; sąlyga vienintelė — individas turi laikytis vienos svarbiausios taisyklės.

Rinkos sistemoje ne tradicijų tra u k a ar val­ džios botagas, o pelno vilionė kiekvieną nukre ip ia prie jo a r­ ba jos darbo. Ir nors kiekvienas laisvas eiti ten, k ur jo nosis užuodžia naudą, žmonių tarpusavio veiksmų sąveika g a ra n ­ tuoja, jog visa, kas bū tina visuomenei, bus padaryta. Kaip tik šitokiam pa ra doksa liam, subtiliam ir kebliam iš­ likimo problemos s pre ndim ui ir prisireikė ekonomistų.

• Ši knyga pa sa koja apie grupelę žmonių, k u rių teisė j šlovę kiek savotiška.
• Skausmas šepečių priežasčių sąnarių
• Mokymo premonė
• Gydymas traumos sąnarių
• elektros ir valdymo technologijos - - kulturagyvai.lt
• Pirmame vadovėlio tome susipažinome su viena iš kūnų fundamentaliųjų sąveikų — gravitacija.

Pa ­ pročių arb a kom an d ų tvarkoma visuomenė p a p ra stao d a b ar anaiptol nebuvo akivaizdu, kad jei kiekvienas a sm uo ims siekti vien savo naudos, visuomenė išsilaikys.

Kuo gali sustav bangavimas po trūkio, kai visuomenė ima nebep aklu sti valdovo dik ­ tatui? Galvosūkio ėmėsi ekonomistai.

Bet kol pati rin k o s s is te ­ mos idėja nebuvo suvokta, tol nebuvo nė paties galvosūkio.