Fizioterapija skatina medžiagų apykaitos procesų aktyvavimą, edemos ir. Paūmėjus reumatui, rekomenduojama dienas laikytis vaisių dietos, o tada pereiti prie subalansuotos mitybos. Labai dažnai painiojamos ligos yra reumatoidinis artritas, reumatas ir artrozė.
Organizmo gydymas vaistažolėmis Pasigilinus, savo organizme galima rasti visko — nuo aukso iki radioaktyviojo skilimo elementų.
Tam tikrų mineralinių medžiagų perteklius arba trūkumas gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir sukelia įvairias ligas. Todėl būtina iš anksto pasirūpinti, kad mūsų maiste visuomet būtų pakankamai vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vandens įtaka dantų sveikatai
Liaudies medicina buvo žinoma žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar giminės, o kai savi negalėdavo padėti, buvo kreipiamasi į reumatą gydymas homeopatija ar žolininkus.
Nuo senovės žmones gydydavo moterys. Jos žinojo daugybės žolelių gydomąją galią, bandė įvairius burtus bei magiškas priemones, reumatą gydymas homeopatija.
Labai plačiai lietuviai gydė žolėmis. Jų žinojo daugiau kaip rūšių.
Apis - homeopatija
Taip pat liaudies medicinoje naudojami augalai stimuliuoja imuninę sistemą. Pastebėta, kad augalai, kuriuose yra silicio junginių, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms.
Mūsų seneliai jais gydė tuberkuliozę — stiprino ligonio imuninę sistemą ir izoliuodavo tuberkuliozės židinį. Šie augalai taip pat teigiamai veikia ir raiščių bei sąnarių jungiamąjį audinį. Augalai taip pat yra ir antibiotikai bei vaistai netgi nuo vėžio. Bet ar visi žino, kad mes iš tikrųjų sukurti iš tų pačių elementų, kaip ir mūsų planeta.
Pasirausus savo organizme, galima rasti visko — nuo aukso iki radioaktyviojo skilimo elementų. Kokių reumatą gydymas homeopatija mineralinių medžiagų perteklius arba trūkumas sutrikdo medžiagų apykaitą ir sukelia ligas. Todėl būtina pasirūpinti, kad mūsų maiste visuomet būtų pakankamai vitaminų bei mineralinių medžiagų. Kalis reguliuoja rūgščių-šarmų pusiausvyrą kraujyje. Manoma, kad jis apsaugo nuo nepageidaujamo natrio pertekliaus poveikio ir normalizuoja kraujo spaudimą.
Todėl kai kuriose šalyse, gaminant valgomąją druską, į ją dedama kalio chlorido.
Skydliaukės gydymas
Kalis gali paskatinti šlapimo išsiskyrimą. Daug kalio yra ankštiniuose žirniuose, pupelėsebulvėse, obuoliuose ir vynuogėse. Kalcis turi įtakos medžiagų apykaitai bei maisto įsisavinimui, didina atsparumą infekcijoms, stiprina kaulus ir dantis.
Jis būtinas kraujo krešėjimui.
Aconitas - homeopatija
Kai kurios augalinės medžiagos varpinėse kultūrose esančios fitino rūgštys, rūgštynėse bei špinatuose esanti rūgštynių rūgštis sumažina kalcio įsisavinimą. Magnis pasižymi spazmolitiniu poveikiu. Jis plečia kraujagysles, stimuliuoja žarnyno peristaltiką.
Jo yra daugelyje svarbių fermentų, išlaisvinančių gliukozės energiją, išsaugančių vienodą kūno temperatūrą ir normalų širdies ritmą.
Beveik pusė organizmui būtino magnio yra duonoje, kruopose ir daržovėse. Piene ir varškėje magnio palyginti mažai, tačiau šiuose produktuose esantį magnį organizmas įsisavina lengviau, todėl jie ir laikomi magnio šaltiniu.
Apie homeopatiją 1, Punskas
Senovėje žmonės maisto nesūdydavo. Druska pradėta vartoti tik prieš tūkstantmečius. Ji tapo ir prieskoniu, ir konservantu. Kai kurios tautos Afrikos, Azijos, Šiaurės iki šiol puikiausiai apsieina be druskos. Tačiau druskoje esantis natris būtinas žmogaus organizmui. Jis stabilizuoja kraują, reguliuoja kraujo spaudimą ir vandens apykaitą. Per dieną organizmui reikia ne daugiau kaip 1 g natrio. Bet paprastai suaugęs žmogus per dieną suvartoja maždaug 2,4 g duonoje esančio natrio.
O dar g šio elemento organizmas gauna iš kitų pasūdytų maisto produktų. Toks kiekis maždaug arbatinis šaukštelis be kaupo druskos sveikatai nekenkia. Natrio poreikis gerokai padidėja beveik 2 kartus gausiai prakaituojant sunkiai dirbant ar būnant karštame ore. Nustatyta, kad hipertonija sergantys žmonės taip pat suvartoja daugiau natrio. Natris organizme sulaiko vandenį: didelis druskos kiekis kenkia inkstams, širdžiai, todėl sutinsta kojos ir veidas.
Opaligė – liga, kuria susirgti tikimybė siekia 20 proc., tačiau ne nuo maisto ir streso
Štai kodėl sergant širdies ir inkstų ligomis rekomenduojama valgyti kuo mažiau druskos. Siera nukenksmina iš storosios žarnos į kepenis patekusias nuodingąsias medžiagas, susidariusias vykstant puvimo procesui.
Siera būtina kremzliniams audiniams, plaukams, nagams. Daugiausia sieros yra mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, lęšiuose, sojose, žirniuose, pupelėse, kviečiuose, avižose, kopūstuose, ropėse. Fosforas normalizuoja nervų sistemos, širdies raumens veiklą. Jis sustiprina kaulus ir dantis, išsaugo rūgščių-šarmų pusiausvyrą kraujyje. Daug fosforo yra pupelėse, žirniuose, avižinėse, perlinėse ir miežinėse kruopose. Bet daugiausia fosforo organizmas įsisavina iš pieno ir duonos.
Paprastai įsisavinama proc. Labai svarbu, kad organizme būtų tinkamas fosforo ir kalcio santykis. Jeigu susikaupia pernelyg daug fosforo, gali iš kaulų pasišalinti kalcis, o esant kalcio pertekliui organizme, gali išsivystyti inkstų akmenligė. Chloras padeda gamintis skrandžio sekretui. Iki 90 proc. Geležis būtina hemoglobino ir kai kurių fermentų gamybai. Suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 4 g geležies.
Moterims jos reikia 2 kartus priemonės nuo edemos sąnarių negu vyrams. Moters organizmas geležį įsisavina kur kas efektyviau. O nėščios reumatą gydymas homeopatija maitinančios moters organizmui geležies reikia dvigubai kaip naudoti chondroitino gliukozamino. Daugiausia geležies yra kepenyse, inkstuose ir ankštiniuose.
Tačiau valgant nerupią duoną, paprastai gaunama nepakankamai geležies, nes grūdinėse kultūrose yra daug fosfatų ir fitino, kurie trukdo organizmui įsisavinti geležį. Organizmas įsisavina 30 proc.
Arbatoje esančios rauginės medžiagos taip pat sudaro su geležimi sunkiai įsisavinamą kompleksą. Geležies trūkumo anemija sergantys žmonės turi valgyti daugiau mėsos.
Jodas labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra mg jodo.
- Netradicinės medicinos šaka — homeopatija — populiarėja ir vis mažiau stebina šį gydymo būdą pasirenkančius žmones.
- Žolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis - LRT
- Skausmo gydymas pirštų galūnių sąnariuose
- Virškinimo sistemos ligos Opaligė — liga, kuria susirgti tikimybė siekia 20 proc.
- Ligos sąnarių ant rankų vertus
- Pašalinimas sąnarių skausmas tepalas
Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Jodo trūkumas ypač kenkia mokyklinio amžiaus vaikams. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose. Reikia pasakyti, kad ilgai laikomi arba termiškai apdorojami maisto produktai netenka maždaug proc. Jodo kiekis augaluose labai priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje.
Jeigu dirvožemyje mažai jodo, tai jame augančiuose augaluose jodo kiekis gali būti kartų mažesnis negu vidutinis. Tokiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms gaminama speciali druska, į kurią dedama kalio jodido 25 gydymas bursita sustava į 1 kg druskos.
Šioje druskoje jodas išlieka pusę metų. Jodas įsisavinamas ir per odą. Juo patepę žaizdelę, jūs tūkstantį kartų viršijate vienos dienos jodo poreikį. Manganas dalyvauja baltymų ir energijos apykaitoje, normalizuoja organizme vykstančią cukraus apykaitą, padeda maistui virsti energija.
Iš liaudies medicinos istorijos
Jis būtinas galvos smegenims, kepenims, inkstams, kasai. Labai daug mangano yra kavoje, kakavoje, arbatoje, taip pat grūdinėse ir ankštinėse kultūrose. Reumatą gydymas homeopatija svarbus reumatą gydymas homeopatija gamybai, hemoglobino sintezei, vidaus sekrecijos liaukų veiklai. Jis veikia panašiai, kaip insulinas, ir turi įtakos energijos apykaitai. Žmogaus organizme vidutiniškai yra mg vario.
Daugiausia jo susikaupia kepenyse, smegenyse, širdyje, inkstuose ir raumenų bei kaulų audiniuose. Kad organizme nestigtų vario, reikia valgyti daugiau bulvių, daržovių, kepenų ir grikių bei avižų kruopų. Piene ir jo produktuose vario labai mažai, todėl ilgai valgant vien pieno produktus organizme išsivysto vario trūkumas. Chromas aprūpina organizmą energija, kuri padeda angliavandenius paversti gliukoze.
Metams bėgant chromo kiekis organizme sumažėja. Paprastai chromo trūksta ir nėščių bei krūtimi maitinančių moterų organizme. Chromo gali stigti ir žmonėms, valgantiems pernelyg daug lengvai įsisavinamų angliavandenių.
O darant insulino injekcijas, daug chromo iš organizmo pasišalina su šlapimu. Niekas negali pasakyti, kiek chromo reikia žmogaus organizmui. Manoma, kad per parą iš maisto reikėtų gauti mkg. Daug chromo yra jaučio kepenyse, mėsoje, paukštienoje, grūdinėse bei ankštinėse kultūrose, ypač perlinėse kruopose bei ruginiuose miltuose.
Minkštųjų audinių reumatas
Cinkas būtinas normaliam kaulų skeleto išsivystymui ir audinių atsistatymui. Jis padeda įsisavinti B grupės vitaminus. Cinkas reikalingas skrandžio rūgštį gaminantiems ir hormonų gamybą kontroliuojantiems fermentams. Ypač daug cinko susikaupia spermoje ir priešinėje liaukoje. Neretai cinko trūkumas išsivysto vaikams ir paaugliams, valgantiems mažai gyvulinės kilmės produktų.
Trūkstant šio elemento, vaikas staiga nustoja augti. Gali išsivystyti nykštukinis sindromas. Ypač sunkiai įsisavinamas cinkas, esantis nemielinės tešlos gaminiuose. Daugiausia cinko yra jautienoje, paukštienoje, kepenyse, kumpyje, vištos kiaušinio trynyje, kietuose sūriuose, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, morkose, ridikuose, rūgštynėse, kavos pupelėse, ankštiniuose ir kai kuriose kruopose.
Daug cinko yra ir riešutuose bei krevetėse. Molibdenas padeda organizmui įsisavinti geležį ir neleidžia išsivystyti mažakraujystei. Jis būtinas ir kai kuriems fermentams. Trūkstant šio elemento, išsivysto kariesas, suyra dantų emalis, vystosi osteoporozė.
Vandenyje ir maisto produktuose esantis jonizuotas fluoras žarnyne lengvai įsisavinamas. Tačiau maisto produktuose fluoro mažai. Jo randama žuvyje ypač skumbrėje ir menkėjeriešutuose, kepenyse, avienoje, veršienoje ir avižinėse kruopose. Tačiau jo perteklius taip pat nepageidaujamas, nes gali sukelti fluorozę dantų emalyje atsiranda dėmių.
Bromas yra būtinas įvairiems žmonių ir gyvūnų organizmo audiniams.